- šiaurinis
- 2 šiaurìnis, -ė adj. (2) Š, Rtr, NdŽ, KŽ; B951, M, L
1. DŽ esantis šiaurėje: Šiaurìnės jūrės KII94. Šiaurìnės žemės KII94. Šiauriniai šalies rajonai rš. Aplanko pietinę krantą šiauriniosės Amerikos LC1884,1. Apie šiauriniausias šalis Ns1847,2.
2. K, DŽ esantis į šiaurės pusę: Šiaurės (šiaurìnė) žvaigzdė KII94. Reikėjo ištirti, kas geriau auga ant kalvos, o kas pašlaitėje, kas tinka pietiniam, o kas šiauriniam šlaitui sp. Žmonės pasakoja, kad šiauriniame bokšte yra pinigų skrynia LTR(Šmk). Išėjo pro šiaurinius vartus rš. ^ Skaisti kaip šiaurinė žvaigždė LTR(Šmk).
3. N, K, DŽ kylantis iš šiaurės pusės: Šiaurìniai vėjai iš pavasario išgairys rugius Jrb. Atsipūtė šiaurìnis vė[ja]s Vvr. Šįmet aš dėjau [perėti] kalakutelius šiaurìniuo vėjuo (pučiant šiaurės vėjui) – ka skilsta, ka skleidas! Vkš. Plikyte pliko tasai šiaurìnis [vėjas] DūnŽ. O ir pakilo šturmužis, šiaurinysis vėjužis RD97. Pūsk, pūsk, vėjeli, pūsk, šiaurinėli KlvD301. Pakilo šiaurys vėjužis, šiaurinùžis vėjužis LB27.
4. gyvenantis šiaurėje, kilęs iš šiaurės: Šiaurìnis žmogus KII94. Šiaurinis elnias ŽŪŽ161. Šiaurinė pilkoji zylė (Parus palustris) sp.
◊ šiaurìnė aušrà BŽ513 šiaurės pašvaistė.šiaurìnis erẽlis apie carizmą: Nors tavo tėvynė Lietuva sugniaužta nagais šiaurinio erelio, vienok jos jaunieji vaikai bunda, kruta, juda, kyla Žem. šiaurìnis gaĩsras KII94 šiaurės pašvaistė.
Dictionary of the Lithuanian Language.